John Backus

Kompiuterių programavimo kalbų pradininkas, Kolumbijos universiteto IBM Watsono laboratorijoje, 1950-1952 m.

Nuotrauka kairėje: aut. Jean Ford Brennan, „Kolumbijos universiteto IBM Watsono Laboratorija: Istorija“, Armonk, NY (1971). Antraštėje rašoma; „John Backus, FORTRAN (1954-1957) sukūrusios grupės vadovas, buvo vienas pirmųjų SSEC programuotojų. Po tarnybos JAV armijoje Antrajame pasauliniame kare, Backus apsigynė matematikos bakalauro laipsnį Kolumbijos universiteto Bendrųjų studijų mokykloje 1949 m. ir Kolumbijos universiteto matematikos magistro laipsnį 1950 m. Jis dirbo Kolumbijos universiteto IBM Watsono laboratorijoje (Watson Lab) nuo 1950 m. iki 1952 m. bei vadovavo IBM Programavimo tyrimų grupei ir buvo apdovanotas kaip geriausias 1963 m. IBM darbuotojas. Be FORTRAN, Backus atrado BNF (Backus normalioji forma arba Backus Naur forma) remiantis Noam Chomsky (Noam Chomsky's) generatyvine gramatika formalioms kompiuterių kalboms, kalba, kuri naudojama formaliai apibūdinti kompiuterines kalbas, dar jis buvo pagrindinis Algol 60 Papildytos Ataskaitos autorius. Jis išėjo į pensiją 1991 m. Citata iš ACM Turing apdovanojimų: Už gilius, reikšmingius ir ilgalaikius įnašus praktinių aukšto lygio programavimo sistemų kūrimui, ypatingai už darbą su FORTRAN ir už publikacijas apie formalias procedūras specifinėms programavimo kalboms. John Backus mirė savo namuose Ašlande, Oregone, 2007 kovo 17 d.

-------------

2004 m. aš su juo susirašinėjau, po šios mūsų korespondencijos įžangos:

-------------

Data: Trečiadienis, kovo 31, 2004, 12:06:14

Nuo: Frank da Cruz <[email protected]>

Kam: John Backus <[email protected]>

Tema: Kolumbijos Universiteto skaičiavimo istorija

Sveikas, John, malonu su tavim susisiekti. Nuo tada, kai pradėjau dirbti vietoje, kurią vis dar vadiname Watsono laboratorija, visi kalba apie tave kaip apie vietinį herojų . Su skaičiavimu ir FORTRAN aš pirmiausiai susidūriau kariuomenėje 1965 m. ir po to atvykau į Kolumbiją 1966 m. (tada IBM dar buvo ten pat, tame pačiame pastate, kur aš sėdžiu dabar, tik aš to tada dar nežinojau). Tomis dienomis Watsono laboratorija vis dar buvo pilna kištukų, kortelių stalčiukų ir mažų laidų. Aš vis dar turiu kažkieno 1940 m. gamybos Steelcase firmos stalą ir krūvą EAM vadovų (mano pirmoji „programavimo“ patirtis buvo 407-am). Paul [McJones] nurodė man internetinį puslapį apie Kolumbijos Universiteto skaičiavimo istoriją: http://www.columbia.edu/acis/history/

Kurį, aš spėju, tu esi matęs, ir kuriame yra nesibaigiančios nuorodos į kitus puslapius apie žmones, įrangą, įvykius ir keletą interenetinių knygų ir laikraščių. Aš pradėjau su tuo dirbti ir atradau, kad aš esu čia vyriausias vaikinas ir visų kitų mylimiausias nostalgijos šaltinis.

Kai aš pradėjau rašyti, mano susidomėjimas Eckerto ir Watsono laboratorijų laikais išaugo labiau nei pradžioje. Ypatingai, kai pradėjau sulaukti skambučių ir elektroninių laiškų iš tų laikų veteranų- Herb Grosch, Eric Hankam, Ellie Krawitz, Ken Schreiner ir Seymour Koenig- visų tų, kuriuos tu tikriausiai atsimeni (ir kurie yra labiausiai pasiekiami elektroninių laiškų pagalba), kaip ir iš daugelio kitų, kurie dirbo po tavo išėjimo. Eric vis dar gyvena tame pačiame name už kampo. Ellie vis dar dirba NYU (Niu Jorko Universitetas). Herb vis dar dirba Toronto Universitete.

Ši vieta turi velniškai gerą istoriją, kuri beveik nežinoma Kolumbijoje, bet žinoma visam likusiam pasauliui. Atsitiktinai, Kolumbijos Universitetas šiemet švenčia 250-ies metų jubiliejų, ir aš de facto tapau kompiuterių istoriku šiai progai, lėtai bet užtikrintai dedančiu informaciją į C250 internetinį puslapį: http://www.columbia.edu/c250/

pavyzdžiui, apie Hollerith (greitai bus ir apie Eckertą) skiltyje "Kolumbiečiai pranokę savo laiką", taip pat ir atmintinę („Stovėk Kolumbija“ ("Stand Columbia").

Jei tu peržvelgsi skaičiavimo istorijos puslapius, pamatysi, kad aš stengiausi nustatyti daug „pirmųjų“ (nors kai kurie iš jų yra ginčytini), kurie gali būti priskirti Kolumbijos Universitetui ir/ar Kolumbijos Watsono laboratorijai, tokių kaip pirmasis auotmatinis mokslinis skaičiavimas, ACM steigiamasis susirinkimas ir (šis yra iš tavo žaidimų aikštelės) SSEC, nors yra kita mokykla teigianti, kad tai pirmasis tikras von-Neumann architektūros kompiuteris (kadangi jis galėjo saugoti programų operacijas elektroninėje atmintyje ir maišyti instrukcijas bei duomenis tame pačiame įrenginyje, nors tai nebuvo jo įprastas veikimo būdas ir jo vidinė atmintis buvo maža): http://www.columbia.edu/acis/history/ssec.html

Aš per daug į tai nesigilinsiu, tik pasakysiu, kad aš būčiau patenkintas, jei tu atsakytum ir įtrauktum (žinoma, nelikčiau skolingas) papildymus bei išsakytum pastabas. Mano labai nerimtą biografijos eskizą gali rasti čia: http://www.columbia.edu/acis/history/backus.html

kurį aš norėčiau praplėsti, ypač įtraukiant tai, kas susiję su Kolumbijos Universitetu ar Watsono laboratorija. (Alt.Folklore Kompiuterių naujienlaiškyje randu tik mažą gabalėlį informacijos apie tai, kur buvo instaliuotas pirmasis Fortran. Aš galvoju, gal tu palaikei ryšius su Watsono laboratorija po savo išėjimo ir davei jiems ankstyvąsias 650 ar NORC versijas). Taip pat noriu paprašyti, kad papasakotum ką nors apie Wallace Eckert, ir aš galėčiau prisiminimus sukelti į šį profilį: http://www.columbia.edu/acis/history/eckert.html

prieš viešai paskelbiant C250.

Ačiū!

- Frank

Frank da Cruz

Kermit Projektas

Kolumbijos Universitetas

612 Vakarų 115 Gatvė

Niu Jorkas NY 10025-7799

JAV

-------------

Data:Sekmadienis, liepos 11 d., 2004 m. 15:00:37 -0400 (EDT)

Nuo: Frank da Cruz <[email protected]>

Kam: "John Backus" <[email protected]>

cc:"Dr. Herbert R.J. Grosch" <[email protected]>

Tema: Kolumbijos Universiteto skaičiavimo istorija (vėl )

Sveikas John, Herb [Grosch] padrąsino mane dar kartą susisiekti su tavim. Aš nedaug ką turiu pridurti prie mano pirmos žinutės, išskyrus tai, kad aš gana daug atkasiau nuo tada ir Herb pažymėjo, kad yra naujos medžiagos apie Eckerto laikus Karinio jūrų laivyno Observatorijoje: http://www.columbia.edu/acis/history/navalobservatory.html http://www.columbia.edu/acis/history/almanac.html http://www.columbia.edu/acis/history/tableprinter.html

Nors jo personalas nedaug turi bendro su Kolumbijos Universitetu, išskyrus Eckerto ryšį, aš laikau Antrojo pasaulinio karo laikus žavingais, galbūt dėl to, kad abu mano tėvai dalyvavo kare ir aš su tuo užaugau. Aš netgi savo knygų lentynoje turiu keletą karo laikų Oro Almanachų! Aš ieškojau internete medžiagos apie Backus ir pastebėjau keletą paralelių: • Tu studijavai Virdžinijos Universitete, bet anksti metei ir įstojai į kariuomenę. Aš taip (nežinau, koks buvo universitetas tavo laikais, bet ankstyvaisias 60-aisiais visi gerdavo iki nukritimo). • Tu turėjau šiek tiek techninių mokymų kariuomenėje; aš taip pat (čia aš išmokau raktų štampavimo, laidų tiesimo ir t.t. Ir pirmą kartą pamačiau Fortran ir mobilų IBM 1410, kuris buvo naudojamas programuoti „valdymo ir kontrolės informacines sistemas“ – ar tai buvo gerai, ar blogai, aš nežinau, bet tokia yra istorija). • Po kariuomenės tu tęsei studijas Kolumbijos Universitete – aš irgi (Bendrosios Studijos), remiantis GI įstatymu (įstatymas, pagal kurį Antrojo pasaulinio karo veteranams buvo finansuojami mokslai). • Tu apsigynei bakalauro ir magistro laipsnius Kolumbijos Universitete? (Aš irgi) Kai kuriuos kursus aš klausiau Elektros inžinerijos katedroje (tuo metu mes neturėjome Kompiuterių katedros) ir mes buvome tokie kaip Herb Grosch ir Wallace Eckert (pvz. Skaitmeniniai metodai) ir mokomi buvusių Watsono laborantų). Visai kaip tu (?) Aš padariau visiškai netikėtą karjerą kompiuterinio skaičiavimo moksle ir vėl esu čia po 35 metų. Bet Eric Hankam turėjo panašią kaip tavo patirtį kariuomenėje – visą savo laiką jis praleido mokykloje! Jo biografija yra čia: http://www.columbia.edu/acis/history/hankam.html

Bet kokiu atveju, aš būsiu dėkingas už bet kokią pagalbą- prisiminimus, pastabas ar nuotraukas iš tavo laikų Kolumbijos Universitete, ar bet ką, kas su tuo susiję. Mano trumpa Backus biografija: http://www.columbia.edu/acis/history/backus.html

ji vis dar labiau primena eskizą ir, aš manau, kad publikacijų sąrašas dar toli gražu nepilnas, (bet mūsų Retų knygų bibliotekoje yra leidinys „Abstraktus požiūris į keturių spalvų problemą ir žemėlapių teoriją“; ar ji tavo?) Aš manau, kad tavo svarbiausias projektas Watsono laboratorijoje buvo SSEC. Štai ką aš apie tai turiu: http://www.columbia.edu/acis/history/ssec.html

Aš baigiu skyriumi pavadintu „Ar SSEC buvo pirmasis elektromechaninis kompiuteris?“, kuriam norėčiau gauti tavo komentarų. Nors Šiaurės Karolinos Universitete yra didelis prisiminimų lobis apie SSEC: http://www.lib.ncsu.edu/archives/collections/pdf/brooke_mc268.pdf

bet atrodo, kad tik asmeniškai galima prie jo prieiti.

Ačiū !

- Frank

-------------

Nuo:"john backus" <[email protected]>

Kam:"'Frank da Cruz'" <[email protected]>

Cc:"'Dr. Herbert R.J. Grosch'" <[email protected]>

Tema: RE: Kolumbijos Universiteto skaičiavimo istorija (vėl)

Data: Sekmadienis, liepos 11 d., 2004 14:26:03 -0700

Labas Frankai, Atsiprašau, kad neatrašiau į tavo laišką anksčiau, bet aš jį gavau tą dieną, kai mirė mano žmona ir nuo tada pas mane pilna neramumų. Aš vis dar dirbu ties redagavimu ir išleidimu ne visai baigtos knygos, kurią rašau pastaruosius septynis metus.

Aš ištyrinėjau tik mažą dalį tavo gausios pateiktos medžiagos internete, bet tai, ką mačiau, atrodo įspūdingai. Iš tiesų neįtikėtina, kaip tu segebėjai surinkti tiek daug smulkių detalių. Aš amžinybę galėčiau praleisti sekdamas tavo pateiktas intriguojančias nuorodas.

Neįtikėtina, kaip sutampa mūsų jaunystės keliai. Ir iš tiesų Virdžinijos Universitete visi gėrė, kol tapdavo kvailais. Aš tikiuosi, kad tu neišlėkei taip kaip aš! Mano „karjera“ Kolumbijos Universitete taip pat buvo finansuojama pagal GI įstatymą. Aš daugiausiai gilinausi į matematiką.

Watsono laboratorijoje aš praleidau labai mažai laiko. Bet aš prisimenu mano šykštų indėlį į SSEC išradimą. (Nors aš manau, kad labai drąsu sakyti, kad tai buvo pirmasis elektromechaninis kompiuteris, nors vienoje programoje duomenų saugojimui buvo naudojami specialiai paruošti elektroninės atminties saugojimo elementai). Tikiuosi, nors šiek tiek padėjau.

Turiu tiek daug pasakyti ir tiek mažai laiko, gal būtų paprasčiau pasikalbėti telefonu. Kada būtu patogu paskambinti?

-John

-------------

Data: Pirmadienis, liepos 12 d., 2004 12:44:27 EDT

Nuo: Frank da Cruz <[email protected]>

Kam: "john backus" <[email protected]>

Cc: "'Dr. Herbert R.J. Grosch'" <[email protected]>

Tema: RE: Kolumbijos Universiteto skaičiavimo istorija (vėl)

Atsiprašau, kad neatrašiau į tavo laišką anksčiau, bet aš jį gavau tą dieną, kai mirė mano žmona ir nuo tada pas mane pilna neramumų. Tai baisiausias dalykas, kokį aš galiu įsivaizduoti, aš labai apgailestauju. Šalia to, kompiuterinė nostalgija yra nepagrįsta.

Aš vis dar dirbu ties redagavimu ir išleidimu ne visai baigtos knygos, kurią rašau pastaruosius septynis metus. Tai turbūt sudėtinga. Ar galėčiau paklausti, apie ką ji?

Aš ištyrinėjau tik mažą dalį tavo gausios pateiktos medžiagos internete, bet tai, ką mačiau, atrodo įspūdingai. Iš tiesų neįtikėtina, kaip tu segebėjai gauti tiek daug smulkių detalių. Aš amžinybę galėčiau praleisti sekdamas tavo pateiktas intriguojančias nuorodas. Ačiū, tai mylimas darbas – aš prisipažįstu, kad jaučiu tam tikrą nostalgiją laikams, kai kompiuteriai buvo kuriami ir naudojami mokslininkų, kad spręstų rimtas problemas, palyginus su šiais laikais, kai jie daugiausiai yra namų pasilinksminimo ir apsipirkimo įrenginys.

Labiausiai šiame darbe man patinka tai, kad jis traukia žmones, kurie buvo čia prieš daug metų. Kai svetainė pasirodė interneto paieškoje ar kas nors jiems papasakoja apie tai, jie man parašo ir taip ji auga. Plius aš jaučiu malonumą suvesdamas atgal seniai pamirštus kolegas (su jų leidimu, žinoma!)

Neįtikėtina, kaip sutampa mūsų jaunystės keliai. Ir iš tiesų Virdžinijos Universitete visi gėrė, kol tapdavo kvailais. Aš tikiuosi, kad tu neišlėkei taip kaip aš! Aš mačiau užrašą ant sienos ir išėjau pats prieš tam nutinkant – „jūs negalite manęs atleisti, aš išeinu pats“ :-)

Mano „karjera“ Kolumbijos Universitete taip pat buvo finansuojama pagal GI įstatymą. Aš daugiausiai gilinausi į matematiką.

GI įstatymas buvo nuostabus dalykas. Nežinau, ką būtų darę mano tėvai po karo, jei ne šis įstatymas. Aš specializavausi sociologijoje, ir greitai supratau, kad niekas nemokės už pasaulio saugojimą, taip prasidėjo (po taxi vairuotojo ir kitų keistų darbų) mano darbas Kolumbijos Inžinerijos mokykloje ir Fizikos katedroje, kur keli profesoriai priglaudė mane po savo sparneliu ir davė man progravimo darbų-- Fortran, žinoma! -- su jų ankstyvaisiais minikompiuteriais ir padrąsino mane imtis magistrantūros kursų. Galiausiai aš apsigyniau laipsnį be mokesčio už studijas, buvau pasamdytas dirbti Kompiuterių Centre ir dirbau čia iki kol mano abu vaikai taip pat įstojo mokytis į Kolumbijos Universitetą be mokesčių už mokslą, taigi, negaliu skųstis.

Turiu tiek daug pasakyti ir tiek mažai laiko, gal būtų paprasčiau pasikalbėti telefonu. Kada būtu patogu paskambinti?

Bet kuriuo metu tarp 9 ir 13 val. arba tarp 13 ir 14 val. arba tarp 14 ir 16 val. rytų laiku, išskyrus šio ketvirtadienio popietę, nes einu pas dantistą.

1 xxx xxx-xxxx

Ačiū, kad grįžai namo!

- Frank

(Nuo to laiko daugiau nieko iš jo negirdėjau.) 2017 m. Eleanor Kolchin (mergautinė Krawitz), kuri taip pat dirbo Watsono Laboratorijoje 1940-1950 m. pažymėjo, „Aš tikrai pažinojau [Johną] Backus. Jis dirbo ties Fortran... išradimu. Aš užmerkiu akis ir galiu jį matyti. Mes [Watsono Laboratorijoje] buvome [keli] pirmieji žmonės, kurie naudojo Fortran. Per kiekvienas Kalėdas, mes rengdavome vakarėlį, bet nuo tada nebėra tiek daug žmonių 612 W 116th Gatvėje, ir mes visada turėjome paruoštą krepšį...ir mes pažinojome vienas kitą. Kartais aš dirbdavau ir su SSEC, mes skaičiavome išorinių planetų orbitas...vienas iš SSEC skaičiavimų ir aš eidavau pasitikrinti į Watsono Laboratorijos kompiuterius. Mane bandė įtikinti likti dirbti Watsono Laboratorijoje, kadangi tuo metu aš studijavau magistrantūrą Kolumbijos Universitete.“ (elektroninis laiškas, balandžio 7 d., 2017 m.)

-------------

Atrinktos publikacijos:

• Backus, John W., "The IBM 701 Speedcoding System", IBM, New York (10 Sep 1953), 4pp. (Backus, John W., IBM 701 greičio kodavimo sistema, IBM, Niu Jorkas (rugsėjo 10, 1953), p.4).

• Backus, John W., "The IBM Speedcoding System", The Journal of the Association for Computing Machinery, Vol.1 No.1 (Jan 1954), pp.4-6. (Backus, John W., IBM greičio kodavimo sistema, Kompiuterinių mašinų asociacijos leidinys, T. 1, Nr. 1 (sausis, 1954), p. 4-6).

• Backus, John W., and Harlan Herrick, "IBM 701 Speedcoding and Other Automatic Programming Systems", Symposium on Automatic Programming for Digital Computers, Office of Technical Services, US Dept of Commerce, Washington DC (May 1954), pp.106-113. (Backus John W. Ir Harlan Herrick, IBM 701 greičio kodavimo ir kitos automatinio programavimo sistemos, Skaitmeninių kompiuterių automatinio programavimo simpoziumas, techninių tarnybų biuras, JAV komercijos departamentas, Vašingtonas (gegužė, 1954), p. 106-113).

• Specifications for the IBM Mathematical FORmula TRANslating System, FORTRAN, IBM Applied Science Division, New York (10 Nov 1954), 43pp. (IBM matematinės vertimo formulės sistemos FORTRAN specifikacijos, IBM Taikomųjų mokslų skyrius, Niu Jorkas (lapkričio 10, 1954), p. 43).

• Amdahl, G.M, and J.W. Backus, The System Design of the IBM Type 704, IBM Engineering Laboratory, Poughkeepsie NY (1955), 11pp. (Amdahl, G.M, ir J.W. Backus, IBM 704 sistemos projektavimas, IBM Inžinerijos laboratorija, Niu Jorkas (1955), p. 11).

• Backus, J.W., et al., The FORTRAN Automatic Coding System, Proceedings of the Western Joint Computing Conference 1957, pp.188-198. (Backus J.W. ir kt., Automatinė FORTRAN kodavimo sistema, Vakarų jungtinė kompiuterinė konferencija 1957 m., p. 188-198).

• Backus, J.W., The Syntax and Semantics of the Proposed International Algebraic Language of Zürich ACM-GAMM Conference, Proceedings of the International Conference on Information Processing, UNESCO, 1959, pp.125-132. (Backus J.W., Ciūricho ACM-GAMM konferencijos siūlomos tarptautinės algebros kalbos sintaksė ir semantika, Tarptautinės informacijos apdorojimo konferencijos medžiaga, UNESCO, 1959, p. 125-132).

• J.W. Backus, et al., and P. Naur (ed.), Revised Report on the Algorithmic Language ALGOL 60, CACM, Vol. 6, p. 1; The Computer Journal, Vol. 9, p. 349; Num. Math., Vol. 4, p. 420. (1963). (J.W. Backus ir kt. ir P. Naur (red.), Patikslinta algoritminės kalbos ALGOL 60 ataskaita, CACM, T. 6, p. 1; Kompiuterių žurnalas, t. 9, p. 349; Num.Math,. t. 4, p. 420 (1963)).

• J.W. Backus, "The History of Fortran I, II, and III", Annals of the History of Computing, Vol.1 No.1 (July-September 1979). (J.W. Backus, Fortrano I, II ir III istorija“, Skaičiavimo istorijos analai, t. 1, Nr. 1, (liepa-rugsėjis, 1979)). Nuorodos:

• Brennan, Jean Ford, The IBM Watson Laboratory at Columbia University - A History, IBM (1971) (Brennan, Jean Ford, IBM Watsono Laboratorija Kolumbijos Universitete- Istorija“, IBM (1971)).

• Shasha, Dennis, and Cathy Lazere, Out of Their Minds: the lives and discoveries of 15 great computer scientists, Copernicus / Springer-Verlag, New York (1995), ISBN: 0-387-97992-1. (Shasha, Dennis, ir Cathy Lazere, Išprotėję: 15 kompiuterių mokslininkų gyvenimai ir atradimai, Kopernikas/Springeris-Verlagas, Niu Jorkas (1995), ISBN: 0-387-97992-1.).

• Papers of John W. Backus 1954-1994, US Library of Congress, 2,540 items. (John Backus darbai 1954-1955, JAV Kongreso biblioteka, 2540 elementai). Fortran ir Algol Nuorodos:

• "Preliminary Report, Programming Research Group, Applied Science Division, International Busines Machines Corporation, November 10, 1954, Specifications for The IBM Mathematical FORmula TRANslating System, FORTRAN", in Carr. John W. and Norman R. Scott, editors, Notes: Special Summer Conference on Digital Computers and Data Processors, University of Michigan, College of Engineering (Summer 1955). („Preliminari ataskaita, Programavimo tyrimų grupė, Taikomųjų mokslų skyrius, Tarptautinė verslo įmonių korporacija, lapkričio 10 d., 1954, IBM matematinės vertimo formulės sistemos FORTRAN specifikacijos, redaktoriai; Carr John W. ir Norman R. Scott, Pastabos: Speciali vasaros konferencija apie skaitmeninių kompiuterių ir duomenų procesorius, Mičigano Universitetas, Inžinerijos Koledžas (vasara, 1955 m.)).

• IBM 704 Fortran Programmer's Reference Manual (15 Oct 1956).( IBM 704 Fortran programavimo nuorodų vadovas, (spalio 15 d., 1956)).

• IBM 704 Fortran Programmer's Primer (1957). (IBM 704 Fortran programavimo pirmtakas, (1957)).

• IEEE Annals of the History of Computing, Special Issue, "FORTRAN's Twenty-Fifth Anniversary", vol.6 No.1 (January 1984). (Skaičiavimo istorijos IEEE analai, Specialus leidimas, „ Dvidešimt penktasis FORTRANO jubiliejus“, t.6, Nr. 1 (sausis, 1984)).

• Ekman, Torgil, and Carl-Erik Fröberg, Introduction to Algol Programming (Lärobok i ALGOL), Studentlitteratur, Lund, Sweden (1964) and Oxford University Press, London (1967). (Ekman, Torgil, ir Carl-Erik Fröberg, Algol programavimo įžanga, Švedija (1964) ir Oxford Universiteto leidykla, Londonas (1967)).

Nuorodos (paskutinį kartą tikrintos liepos1 d., 2018 m.): • John Backus Oral History Interview, Computer History Museum, September 5, 2005 (transcript). (John Backus žodinės istorijos interviu, Kompiuterių istorijos muziejus, rugsėjo 5 d., 2005. (transkriptas))

• John Backus Oral History Interview, Computer History Museum, September 5, 2005 (video). (John Backus žodinės istorijos interviu, Kompiuterių istorijos muziejus, rugsėjo 5 d., 2005. (video))

• ACM Turing Award citation and biography, ACM website (accessed 1 July 2018). (ACM Turing apdovanojimų citavimas ir biografija, ACM tinklapis (žiūrėtas liepos 1 d., 2018 m.)

• The IBM SSEC (IBM SSEC)

• Revised Report on the Algorithmic Language Algol 60 by J.W. Backus, P. Naur, et al. (Papildytas pranešimas apie algoritmų kalbą Algol 60)

• Backus Normal Form vs. Backus Naur Form (Kelly Morrison) (Backus Normalioji forma prieš Backus Naur formą)

Nekrologas: • New York Times, Business Section, March 20, 2007. (New York Times, Verslo skyrius, kovo 20 d., 2007.)

Original article: http://www.columbia.edu/cu/computinghistory/backus.html

Looking for Wow Cataclysm Gold? Visit here